2026 m. liepos pabaigoje Lietuvoje veikė daugiau kaip 5,5 tūkst. viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų – beveik tiek, kiek valstybė planuoja turėti 2030-aisiais. Atrodytų, finišas jau arti. Tačiau bendras skaičius mažai pasako apie tinklo padengiamumą – ar įkrovimo vietos įrengtos ten, kur jų iš tiesų reikia, rašoma „Elektrum Drive“ pranešime.
Regionuose gyvenančiam vairuotojui rūpi ne šalies statistika, o konkretus maršrutas: ar stotelė bus pakeliui, ar veiks ir kiek užtruks įkrovimas. Miestelyje, kur automobiliu kasdien važiuojama iš namų į darbą, mokyklą ar gydymo įstaigą, viena patikima prieiga gali būti svarbesnė nei keliolika prieigų didmiesčio prekybos centro aikštelėje.
Skaičius gali paslėpti geografiją
Iki 2030 m. Lietuva siekia įrengti 60 tūkst. įkrovimo prieigų, iš jų 6 tūkst. – viešai prieinamų. „Via Lietuva“ informacinė sistema liepos 31 d. rodė 5 547 prieigas, tačiau jos buvo sutelktos 3 284 stotelėse ir 1 783 įkrovimo parkuose. Skirtumas esminis: kelios jungtys vienoje vietoje didina bendrą skaičių ir įkrovimo tankį, bet nesumažina atstumo iki artimiausios stotelės kitame rajone.
Poreikis taip pat pasiskirstęs netolygiai. 2026 m. pradžioje Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo registruota 59,3 proc. visų šalies grynųjų lengvųjų elektromobilių, nors šiems miestams teko tik 33,7 proc. viso lengvųjų automobilių parko. Vis dėlto 2025 m. elektromobilių daugėjo visose savivaldybėse, o jų parkas šalyje išaugo 45,5 proc. Vadinasi, regionuose paklausa jau formuojasi, tačiau infrastruktūra turi spėti augti kartu.
