|00:00
Akmenė šiemet švenčia 495-ąjį gimtadienį – šių metų miesto šventės akcentas yra centrinėje aikštėje iškilusi istorinė vėliava. Akmenės bendruomenės pirmininkas Algirdas Bučys ir Akmenės istorijos muziejaus įkūrėjas ir vadovas Arūnas Ostrauskis sako, jog Akmenę atranda vis daugiau žmonių – šiemet jų sulaukta dvigubai daugiau nei pernai.
Viso pokalbio klausykite čia:
|00:00
Akmenės vėliava simbolizuoja vietos pramonės istoriją, akmens meistrystės amatą bei cemento gamybą. Anot A. Bučio, jubiliejus – puiki proga skleisti istorinės vėliavos svarbą ir burti miestelėnus. „Norėtume, kad kiekvienas gyventojas galėtų išsikelti istorinę vėliavą. Bandysime kviesti gyventojus įsigyti vėliavas, būti Akmenės patriotais [...]. Mūsų vėliava iliustruoja žodžius „už laisvę“ – tai svarbu ne tik akmeniškiams, bet ir lietuviams“, – LRT RADIJO laidoje „Už Vilniaus“ sako Akmenės bendruomenės pirmininkas. Akmenės istorijos muziejaus įkūrėjas ir vadovas teigia, jog svarbu, kad Akmenės vėliava pasipuoštų ne tik centrinė aikštė, bet ir aplink esančių namų langai. „Būtų džiugu, jei akmeniškiai miesto gimtadienius švęstų su mūsų vėliava“, – A. Ostrauskis. Akmenės istorijos sklaida užsiimantis A. Ostrauskis sako, jog bendruomenės įsitraukimas buvo didžiulis, jos dėka pavyko įgyvendinti ir archeologinius projektus. „Antano Adomaičio sukurta siena pasakoja apie miesto istoriją – tai didelis darbas, bet dar ne viskas padaryta. Norime įgyvendinti Akmenės kultūros parką, bendruomenė šią idėją labai palaiko [...]. Žmonės, kurie atvažiuoja į Akmenę, lieka sužavėti bendruomenės projektais, istorija, jie sako, kad to nesitikėjo. Šiandien lankytojų turime dvigubai, nors sezonas tik įpusėjęs, o atvykstančiųjų su nakvynę dar lauksime visą likusią vasarą“, – priduria jis. Atvykstančiuosius į Akmenę supažindina ne tik su krašto istorija, bet ir virtuve, vietiniais pasakojimais, menininkais. „Pristatome Akmenės skonius, pristatome nerealius menininkus. Žmonės išvyksta susižavėję, klausia, kodėl mes juos slepiame, kodėl jų nežino visa Lietuva. Mes žmones palydime visur, pasirūpiname jais, juos ir suguldome – kviečiame draugauti, aš pats jaučiuosi su jais lyg atostogaudamas, ne dirbdamas“, – sako A. Ostrauskis.
