Vilniaus universiteto iniciatyva „Grįžtanti atmintis“ siekiama prisiminti ir pagerbti universiteto bendruomenės narius – studentus ir darbuotojus, kurie XX a. totalitarinių režimų laikotarpiu buvo pašalinti iš universiteto arba neteko galimybės tęsti studijų, tyrimų ar darbo. Simbolinis atminties diplomas skirtas jų atminimui įamžinti ir pripažinti, kad okupacijų metais nutrūkę akademiniai keliai yra ir universiteto istorijos dalis. Viena tokių istorijų – partizano Stasio Lukšos-Juodvarnio likimas.
Lukšų šeimos pasirinkimas
Kaip rašoma Vilniaus universiteto pranešime žiniasklaidai, Stasys (Stanislovas) Lukša-Juodvarnis, jauniausias Onos Lukšienės ir Simano Lukšos sūnus, gimė 1926 m. Juodbūdžio kaime, Veiverių valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Baigęs Juodbūdžio pradinę mokyklą ir Veiverių progimnaziją, mokslus tęsė Kaune. Brolio Antano atmintyje Stasys išliko kaip aukštas, lieknas, tamsių vešlių plaukų, pilkų akių, ramaus ir mąslaus būdo jaunuolis, gabus menui. Lukšų šeima į antisovietinį pasipriešinimą įsitraukė anksti. Nacių okupacijos metais vyresnieji Stasio broliai – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentai Jurgis Lukša-Piršlys, Juozas Lukša-Daumantas ir Antanas Lukša- Arūnas – dalyvavo pogrindžio veikloje, platino slaptą spaudą. 1944 m. sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, šeima apsisprendė nesitraukti iš Tėvynės. Broliai įsigijo ginklų savigynai, o pasipriešinimas tapo nebe pavienių veiksmų, bet visos šeimos laikysena.
