„Kasryt eidama iš bažnyčios į darbą, galvodavau, kažin kiek ilgai aš čia dirbsiu“, – prisimena sesuo Gerarda – Elena Šuliauskaitė, kuri 1973 m. buvo atleista iš tuomečio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Istorijos-filologijos fakulteto LTSR istorijos katedros vyriausiosios laborantės pareigų dėl religinių įsitikinimų ir antisovietinės veiklos.
Kaip rašoma Vilniaus universiteto pranešime žiniasklaidai, dar studijų metais ja susidomėjo saugumas, nes per paskaitas ji negalėdavo nutylėti girdėdama melą ar iškraipomus istorinius faktus. Po to, kai spontaniškai įsiliejo į 1956-ųjų Vėlinių studentų eiseną Vilniuje, skirtą Vengrijos sukilimui palaikyti, buvo pašalinta iš Vilniaus pedagoginio instituto trečiojo kurso ir nuo to laiko buvo nuolat stebima. Nepaisydama persekiojimo, ji ir toliau laikėsi savo įsitikinimų, įsitraukė į pogrindinę veiklą ir nebijojo galimų pasekmių, nes tikėjo Dievo apsauga ir valia.
Prisijungė prie Vengrijos sukilimo
E. Šuliauskaitė gimė 1932 m. Prienų rajone, Stuomenų kaime, valstiečių šeimoje. Baigusi Kazlų Rūdos vidurinę mokyklą, ji įstojo į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Studijuoti pasirinko psichologiją – šią specialybę buvo baigusi ir jos vyresnioji sesuo. Tačiau sovietmečiu panaikinus mokytojų seminarijas, kuriose dirbo jos sesuo, psichologų rengimas buvo nutrauktas, todėl ji nuo antrojo kurso buvo perkelta į lietuvių kalbos studijas.
