|00:00
Verbavimas šiandien retai primena šnipų filmus. Pirmasis kontaktas gali prasidėti nuo draugiškos žinutės socialiniame tinkle, bendro žaidimo ar pasiūlymo lengvai užsidirbti. Iš pradžių vaikui gali būti pavesta iš pažiūros nereikšminga užduotis – ką nors nufotografuoti, pasekti, pernešti siuntą ar nupiešti grafitį. Vėliau reikalavimai auga, o pasitraukti darosi vis sunkiau, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Krašto apsaugos ministerijos tinklalaidėje „KAS ir KAM?“ Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus vyriausioji tyrėja Liliana Malinovskaja ir komikas bei interneto turinio kūrėjas Emilis Jokūbas kalbėjo apie vaikų verbavimo internete būdus, požymius, kuriuos turėtų pastebėti suaugusieji, ir svarbiausią taisyklę – kilus įtarimui netylėti.Pasak L. Malinovskajos, vaikų verbavimo atvejai nėra vien teorinė ar kitose valstybėse egzistuojanti grėsmė. Su bandymais įtraukti nepilnamečius į priešišką veiklą susiduriama ir Lietuvoje, o tikrasis reiškinio mastas gali būti gerokai didesnis, nei rodo oficialūs duomenys. Dalis vaikų nesupranta, kad jais manipuliuojama, dalis bijo apie tai papasakoti, o kai kurie bandymai verbuoti taip ir lieka nepastebėti.
