Kol šimtai lankytojų vaikšto po žydintį Pakruojo dvaro parką ir fotografuoja milijonus gėlių, viena vasaros gėlių festivalio dalyvė į žiedus žvelgia visai kitaip. Ji juos… ragauja, pasakojama Pakruojo dvaro pranešime žiniasklaidai.
Natūraliose Pakruojo dvaro pievose, kur rugpjūtį žydi dobilai, laukiniai čiobreliai, kraujažolės, ramunės ir dešimtys kitų augalų, kasdien ganosi dvaro numylėtinė karvė Pupsė. O jos rytinis pienas daugeliui lankytojų tampa netikėtu vasaros gėlių festivalio atradimu.
Pieno skonis turi savo geografiją
Europoje jau seniai pripažįstama, kad pieno savybes lemia ne tik karvės veislė ar laikymo sąlygos, bet ir tai, kuo ji maitinasi. Todėl daugelyje šalių saugoma ne vien sūrio gamybos technologija, bet ir vietovė, kurioje ganosi karvės.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Šveicarijoje daugelis saugomos kilmės sūrių – Comté, Beaufort ar Gruyère – gaminami tik iš pieno, gauto tam tikrose kalnų ar natūralių pievų ganyklose. Manoma, kad būtent vietos augalija pienui suteikia savitą skonio ir aromato profilį, kurio neįmanoma atkartoti kitur. Prancūzai tai vadina terroir – vietovės dirvožemio, klimato ir augalijos visuma.
