Žmonės, dirbantys mokytojais, tačiau neturintys pedagogo kvalifikacijos, skundžiasi, kad ją įgyti sudėtinga ir brangu. Pasak jų, valstybė skiria per mažai finansuojamų vietų universitetuose.
Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos majoras Šarūnas Žagaras jau ketverius metus dirba fizinio ugdymo mokytoju ir auklėtoju Vilniaus rajone esančioje Melkio mokykloje. Vyras sako norintis įgyti pedagogo kvalifikaciją, tačiau antrus metus iš eilės nepatenka į valstybės finansuojamas studijas – jo stojamasis balas per mažas, o fizinis ugdymas nėra prioritetinė kryptis.
|00:00
„Aš dvejus metus noriu mokytis ir realiai antri metai tik ten ir stoju, nes tik ten ir noriu. Niekur kitur, tik fizinį ugdymą, nes tai yra tai, kuo gyvenu. Nesinori čia kažkaip verkšlenti, verkti, aišku, bet man tai šiek tiek kerta per motyvaciją. Ir šiaip aš nesuprantu valstybės pozicijos – vienais metais trūksta tiek, kitais tiek, čia per penkerius metus išvis vos ne 5000 pedagogų trūks. Ir tiek daug norinčiųjų, stojančių yra iš tikrųjų. Jeigu neklystu, fizinis ugdymas, dailė, teatras, ekonomika, verslumas, visuomenės saugumas ir krašto gynyba – į tas specialybes, jeigu neklystu, yra dešimt norinčiųjų į vieną valstybės finansuojamą vietą“, – kalba mokytojas.
