|00:00
Jau penkiolika metų Asta Gurkšnienė su vyru kasmet dviem savaitėms iškeičia kasdienybę į kelionę motociklais po Europą. Nakvynės palapinėje, šimtai kilometrų kelyje ir buvimas tik dviese, anot jos, ne tik leidžia pažinti pasaulį, bet ir stiprina santuoką.
Viso pokalbio klausykite čia:
|00:00
– Kodėl nusprendėte keliauti po pasaulį motociklais ir kada pamilote juos? – Sakoma, kad vyrus ištinka vidurio amžiaus krizė. Mano vyras įsigijo motociklą. Man tai nebuvo staigmena, jis prieš tai turėjo motorolerį. Pirmais metais motociklu keliavome į Latviją, vėliau – į Lenkiją, po truputį mūsų norai didėjo, akiratis plėtėsi. Man motociklai buvo naujas dalykas, tačiau esu toks žmogus, kuris mėgsta išmėginti viską, kas nauja. Atsisėdome, pabandėme ir supratau, kad „jėga“. – Ar nebijojote pirmą kartą lipti ant motociklo? – Aš esu iš tų žmonių, kurie kaip vaikai – neturi baimės jausmo. Man visada patiko tokie dalykai: oro balionai, nardymas, parasparniai, parašiutai. Viską bandžiau, daug ko dar nebandžiau, bet motociklas man buvo natūralu. Tai yra pakankamai saugi transporto priemonė, galbūt Lietuvoje keliauti nėra labai saugu, tačiau neviršijant greičio – pakankamai saugu.
