Kauno rajone, Garliavoje, gyvenantis Vilmantas Petrauskas sako, kad nieko ypatingo nenuveikė: tiesiog visą gyvenimą mėgo motociklus, nuolat juos taisydavo, perdarinėdavo, važinėdavo – ir taip natūraliai susiklostė, kad iš atskirų detalių susirinko įspūdingą motociklą, datuojamą 1971 m., o tada sėdo ant jo – ir pasiekė Paryžių. Nors ir kuklindamasis, Vilmantas LRT.lt papasakojo apie savo nuotykius, kurių galėtų pavydėti ir tie, kuriems iki pensijos dar toli.
Dar vaikystėje, būdamas gal penkerių ar šešerių, Vilmantas su šeima motociklu vykdavo poilsiauti prie Rygos įlankos. Berniukas su sese sėdėdavo motociklo priekaboje. Tam, kad tų laikų tempais įveiktų 300 km, prireikdavo kone visos dienos (ypač negalingos transporto priemonės greitis sulėtėdavo, kai tekdavo važiuoti prieš priešpriešinį vėją), bet šios kelionės paliko neišdildomą įspūdį.
Didžiąją gyvenimo dalį pašnekovas dirbo techniku, aptarnaujančiu benzino kolonėles, na, o laisvalaikiu nenusėdėdavo vietoje – praktikavo motokrosą ir vis krapštydavosi su motociklais. Jų paprastai turi bent porą važiuojančių ir dar porą – remontuojamų, perdarinėjamų (dėl to jį stebina šiuolaikiniai jaunuoliai, nežinantys, kur yra jo transporto priemonės stūmoklis ar kiek joje cilindrų).
