Neseniai Albanijoje ir visoje Europoje vykę protestai padėjo atkreipti dėmesį į giliai įsišaknijusias šalies problemas. Nepritarimas Jaredo Kushnerio vadovaujamam verslo projektui virto platesnio masto judėjimu, metančiu iššūkį dešimtmečius Albanijoje vyravusiam politikos veikimo būdui.
Ši publikacija yra portalo LRT.lt partnerio „New Eastern Europe“ originalus kūrinys.
Kibirkštis Zvernece
„Ivanka, varyk namo“ ir „Rama, atsistatydink“ – tai tik keletas šūkių, skambėjusių protestuose Tiranoje ir kituose Europos miestuose, pavyzdžiui, Berlyne, Romoje, Londone, Kelne ir Paryžiuje. Flamingų revoliucija pavadintas protestų judėjimas iš pagrindų supurtė Albanijos politinę sistemą. Nepasitenkinimas, nukreiptas prieš Donaldo Trumpo žento J. Kushnerio ir jo verslo partnerių iš Kataro vykdomą investicinį projektą, sutelkė tūkstančius albanų protestuoti prieš ministrą pirmininką Edį Ramą ir reikalauti jo atsistatydinimo. Tai sunkiausias momentas E. Ramai per visus 13 metų premjero poste ir daugiau nei 25 metus politikoje.
E. Ramai ir Socialistų partijai sunku suprasti, kodėl dėl prasto šalies valdymo iš jos išvykę albanai yra pasiruošę grįžti vien tam, kad dalyvautų protestuose, jau nekalbant apie rūpestį dėl flamingų apsaugos. Jie pamiršta, kad arabų pasaulio politinį kraštovaizdį pakeitusį ir keturis autokratus – Muammarą al-Gaddafi, Hosnį Mubaraką, Ziną Ben Ali ir Basharą al-Assadą – nuvertusį Arabų pavasarį įkvėpė Mohamedo Bouazizi susideginimas. Niekas nebuvo girdėjęs apie šį Tuniso gatvės prekiautoją, kol jis nesuorganizavo vieno žmogaus protesto. Kartais žmonėms pabudinti užtenka iš pažiūros nereikšmingo įvykio. Albanijos „Bouazizi momento“ atitikmuo nebuvo toks dramatiškas. Pamatę, kaip kaukėti vyrai Zverneco kaime nuo savo žemės nuvilko vietos ūkininką, o policijos pareigūnai stovėjo rankas sudėję ir nieko nedarė, albanai nusprendė, kad jiems jau pakaks E. Ramos sistemos.
