Subliuškus trapiai paliaubų ramybei ir atsinaujinus karo veiksmams tarp JAV ir Irano, vėl auga nerimas dėl energetikos rinkų disbalansų ir aukštesnės infliacijos. Jei konfliktas užsitęs, gresia dar vienas itin sudėtingas pasaulio ekonomikos orlaivio nusileidimas, o centriniams bankams – nauja komplikuota užduotis – ekonominės politikos svertais užtikrinti, kad jis būtų kuo švelnesnis.
Šiandien į posėdį renkasi Europos centrinio banko Valdančioji taryba. Nors šio susitikimo metu rinkos nesitiki jokių palūkanų normų pokyčių, visgi ateities sandoriai rodo jautrią jų reakciją į atsinaujinusį konfliktą ir griežtesnės pinigų politikos lūkesčius dar šiemet.
Sutirštėjęs geopolitinio neapibrėžtumo rūkas, sudirgusios finansų ir išbalansuotos žaliavų rinkos, išaugusių sąnaudų poveikis ekonomikos augimui bei atsinaujinusios stagfliacijos grėsmės reikšmingai komplikuoja kertinį centrinių bankų uždavinį – užtikrinti kainų stabilumą.
Grįžta aukštesnės infliacijos rudenį scenarijus. Po įtempto pavasario, kuomet euro zonos metinė infliacija buvo pakilusi iki 3,2 proc., birželį ji atslūgo iki 2,8 proc. Vis dėlto, atsinaujinęs JAV ir Irano konfliktas ir vėl kaitina nuogąstavimus dėl spartesnio kainų augimo.
