„Juk su šia kate gyvenu jau dešimt metų“, „Mūsų šuo niekada nesukėlė jokių problemų“, „Jis beveik nesišeria, todėl alergijos būti negali“ – tokias frazes Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centro gydytojai alergologai išgirsta kone kasdien. Vis dėlto būtent augintiniai neretai tampa nepaaiškinamos ilgalaikės slogos, nuolat užgultos nosies, akių niežėjimo ar net dusulio priežastimi. Žmogus mėnesiais ar net metais kaltina dulkes, peršalimą, žiedadulkes ar prastą imunitetą, nors tikrasis „kaltininkas“ kas vakarą susirango šalia ant sofos, rašoma Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pranešime žiniasklaidai.
Pasaulyje alergija katėms ir šunims vargina apie 10–20 proc. žmonių. Tarp pacientų, kurie kreipiasi į alergologus dėl įtariamos alergijos įkvepiamiesiems alergenams, daugiau nei ketvirtadalis yra jautrūs būtent katėms arba šunims.
Ne kailis. Ir net ne plaukai
Jeigu reikėtų išrinkti labiausiai paplitusį mitą apie alergiją augintiniams, jis tikriausiai skambėtų taip: „Esu alergiškas katės plaukams.“ Dėl šio įsitikinimo daugelis ieško trumpaplaukių ar net beplaukių veislių, tikėdamiesi, kad jos problemos nesukels. Tačiau alergologai sako, kad toks pasirinkimas dažnai neatneša laukto rezultato, nes tikroji alerginės reakcijos priežastis slypi visai kitur.
