Kalbėdami apie kosminius objektus dažniausiai aptariame jų fizines savybes: ar jie dideli, ar jie sunkūs? Jų apimtis paprastai nėra sunku įvertinti, nustatant, kokio dydžio jie atrodo danguje ir kokiu atstumu nuo mūsų yra. Tačiau išsiaiškinti jų masę gali būti kur kas sudėtingiau, rašo „IFLScience“.
Kai kurie metodai taikomi tik tam tikromis sąlygomis, kiti reikalauja išsamių žinių apie analizuojamą objektą, dar kiti kliaujasi paprasčiausiu spėjimu.
Fizikai dažnai piktinasi tuo, kad žmonės sąvokas „svoris“ ir „masė“ vartoja kaip sinonimus, nors moksliškai jos skiriasi.
Masė – tai objektą sudarančios medžiagos kiekis, o svoris apibūdina objektą veikiančios gravitacinės jėgos dydį. Jei būtume čia arba Mėnulyje, mūsų masė liktų ta pati, tačiau svoris pasikeistų, nes Mėnulyje gravitacija silpnesnė.
Vis dėlto masė ir gravitacija yra susijusios, ir daugeliu atvejų tai, kaip mes apskaičiuojame masę, yra susiję su subtiliu gravitacijos poveikiu.
