„Kai žmonės jaučia nerimą, jie natūraliai tampa imlesni bandymams ieškoti kaltųjų. Tuomet labai lengva apkaltinti svetimą ar atvykėlį“, – sako Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros atstovė Šiaurės ir Baltijos šalims Annika Sandlund. Jos teigimu, griežtėjantį Europos požiūrį į migraciją lemia stiprėjantis nesaugumo jausmas pasaulyje, ekonominis neapibrėžtumas bei geopolitinės krizės.
Migracija pastaraisiais metais tapo viena jautriausių ir daugiausiai diskusijų keliančių temų Europoje. Vis griežtėjant valstybių migracijos politikai, augant kraštutinių politinių jėgų populiarumui ir visuomenėje stiprėjant nerimui dėl saugumo bei integracijos, vis dažniau keliamas klausimas, kaip suderinti teisę į prieglobstį su valstybių siekiu kontroliuoti migracijos srautus.
Birželio 18–20 d. Palangoje vykusioje konferencijoje, skirtoje Pasaulinei pabėgėlių dienai, LRT.lt apie migracijos ir pabėgėlių integracijos iššūkius, skaldančius Europos šalių visuomenes, kalbėjosi su Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) atstove Šiaurės ir Baltijos šalims A. Sandlund.
ES Migracijos paktas – svarbus žingsnis kuriant bendrą politiką, tačiau UNHCR atstovė įspėja dėl pernelyg trumpų procedūrų terminų ir rizikos, kad prieglobsčio prašytojai bus sulaikomi.
