„Mano kūryba kartais pastato žmones į nepatogias situacijas, tačiau darau tai labai jautriai ir atsargiai“, – sako menininkas Darraghas McLoughlinas. Rugpjūčio mėnesį festivalyje „ConTempo“ jis pristatys tris pasirodymus, kuriuose susipins judesys, cirkas ir ypatingas dėmesys žiūrovui, rašoma „ConTempo“ pranešime žiniasklaidai.
Per žongliravimą cirko meną atradęs vos penkiolikos, šiandien jis yra patyręs kūrėjas, neįsivaizduojantis savo darbų be auditorijos įsitraukimo. Anot jo, geras spektaklis turėtų paliesti ne tik žiūrovo mintis, bet ir kūną – net širdies ritmą.
– Pradėkime nuo pradžių – kas pirmiausia atvedė į performatyviuosius menus ir šiuolaikinį cirką? Ar tai buvo sąmoningas pasirinkimas, ar gyvenimo atsitiktinumas?
– Į performatyviuosius menus mane atvedė žongliravimas. Jį atradau, būdamas maždaug penkiolikos – iki tol menas manęs nedomino. Per žongliravimą patyriau savęs pažinimo džiaugsmą. Nors daugeliui tai atrodo kaip lengva pramoga, neįpareigojantys triukai, tam tikras „cirkiškumas“, iš tiesų tai yra kone mokslinė kalba, labai sudėtinga meno forma – ir būtent tai mane sužavėjo. Supratau, kad turiu gebėjimą kurti savo idėjas. Visada buvau gana užsispyręs, niekada aklai nesekiau kitais ir jų neidealizavau – man patiko pačiam susikurti savo požiūrį į pasaulį.
