Nors smurtas artimoje aplinkoje vis dar dažnai siejamas tik su fiziniu smurtu, praktikoje smurtas neretai pasireiškia ir kur kas subtilesnėmis formomis, pavyzdžiui, psichologiniu spaudimu, kontrole, bauginimu ar seksualiniais veiksmais be aiškaus partnerio sutikimo.
Tokios smurto formos gali ilgą laiką likti nepastebėtos, nes visuomenėje vis dar paplitęs įsitikinimas, kad artimuose santykiuose tam tikras elgesys yra „normalus“ arba savaime suprantamas. Dėl to dalis nukentėjusiųjų net neatpažįsta, kad patiria smurtą bei apie tokias situacijas nutyli, todėl itin svarbu aiškiai apibrėžti ribas, saugančias asmens apsisprendimo laisvę ir teisę į savo kūną.
Artimi santykiai nesuteikia teisės į kito asmens kūną
Nepaisant to, kokiuose santykiuose esate, kiekvienas asmuo išlieka savarankiškas, spręsdamas dėl savo kūno ir lytinių santykių, todėl net artimi santykiai nesuteikia teisės peržengti kito asmens ribų.
Ne taip seniai Lietuvoje kilus diskusijoms dėl siūlymų aiškiau kriminalizuoti seksualinius veiksmus be aiškaus kito asmens sutikimo, visuomenėje pasigirdo itin skirtingų reakcijų. Vieni jas vertino kaip svarbų žingsnį stiprinant žmogaus apsisprendimo laisvės ir kūno neliečiamumo apsaugą, kiti kėlė klausimų dėl tokio reguliavimo taikymo praktikoje galimybių. Vis dėlto šios diskusijos parodė, kad visuomenėje vis dar ne vienodai suprantama, jog net ir artimuose santykiuose kiekvienas seksualinis veiksmas turi būti grindžiamas laisvu ir aiškiu kito asmens sutikimu.
