Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 65 proc. pasaulio gyventojų naudoja augalinius preparatus, gydantis tradicinės medicinos būdais, o augalų ekstraktai dėl savo biologinio poveikio išlieka svarbia įvairių pramonės šakų interesų sritimi. Dėl to Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas ieško naujų būdų, kaip Lietuvoje gausiai naudojamus augalų ekstraktus pritaikyti funkciniams produktams (kurie suteikia papildomą naudą sveikatai ar geresnėms produkto savybėms).
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) chemijos inžinerijos doktorantas Marius Užupis teigia, kad augalinė žaliava yra gausus antioksidantų ir kitų natūralių komponentų šaltinis, plačiai naudojamas įvairiose pramonės srityse.
„Augalų ekstraktai yra sudėtingi natūralių junginių mišiniai. Jų sudėtis gali labai skirtis priklausomai nuo to, kokiomis sąlygomis augalas augo, kuri jo dalis naudojama, kokioje brandos stadijoje jis surinktas, netgi kaip ekstraktas vėliau yra laikomas“, – sako M. Užupis.
Jis tyrinėja gluosnialapio debesylo (lot. Inula salicina), pelkinio pūkelio (lot. Gnaphalium uliginosum) ir apskritagalvio bandrenio (lot. Echinops sphaerocephalus) ekstraktus, pasižyminčius stipriu antioksidaciniu poveikiu, padedančiu stabdyti ląstelių senėjimą ir oksidacinio streso sukeliamą žalą.
