Lietuvių gestų kalbos vertimo centro duomenimis, šalyje dirba tik 115 šios kalbos vertėjų, kurčiųjų bendruomenė susiduria su atskirtimi. Seimo narė Ligita Girskienė siūlė keisti Švietimo įstatymą įtraukiant lietuvių gestų kalbą į pasirenkamuosius dalykus mokyklose. Nors parlamentarės siūlymui pritarė Seimo Žmogaus teisių komitetas, Seimas jį atmetė, nepritarė ir Vyriausybė. Vienintelė gestų kalbos specialistus ruošianti įstaiga – Vilniaus kolegija – teigia, kad absolventai gali dirbti vertėjais, bet ne mokytojais.
Plačiau LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“:įraše:
|00:00
Lietuvių gestų kalboje yra daugiau nei 8 tūkst. ženklų. Kai kurie ženklai lietuvių gestų kalboje yra lengvai suprantami ir ne gestakalbiams. Pavyzdžiui, norint pasakyti „gerai", reikia suspausti kumštį ir ištiesti nykštį į viršų. Gali atrodyti, kad norint pasakyti „blogai" užtektų apversti nykštį žemyn. Tačiau gestas „blogai" rodomas suspaudžiant kumštį ir ištiesiant mažąjį pirštelį. Gestų kalbos specialistai pabrėžia – kalbant gestais svarbu ne tik ženklai, bet ir mimika, žvilgsnis, kūno kalba.
To mokosi studentai Vilniaus kolegijoje, pasirinkę lietuvių gestų kalbos vertimo studijas. Iš aukštųjų mokyklų tik Vilniaus kolegija ruošia tokius specialistus. Lietuvių gestų kalbos vertimą studijuojanti Viktorija Zmejevskytė baigusi mokslus neplanuoja sukti pedagogikos link.
