Nesenus įvykius, kai Lietuvoje aidėjo oro pavojaus signalai, daugelis prisimena su nerimu. Tačiau kol vieni ieškojo informacijos apie priedangas ar dalijosi įspūdžiais socialiniuose tinkluose, daliai senjorų kilo visai kitoks klausimas – ką daryti, jei iki artimiausios priedangos tiesiog negali nueiti?
Socialines paslaugas namuose teikiančios organizacijos „Senjoro“ vadovas Modestas Bastys pastebi, kad kalbant apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms dažnai pamirštama viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, rašoma „Senjoro“ organizacijos pranešime žiniasklaidai.
„Teorinis patarimas, išgirdus pavojaus signalą, eiti į priedangą ne visada atitinka realybę. Dalis senjorų juda tik su vaikštyne, turi rimtų sveikatos problemų arba yra prikaustyti prie lovos. Todėl pasiruošimas jiems turi prasidėti ne nuo krizės akimirkos, o gerokai anksčiau“, – sako M. Bastys.
Svarbiausias pasiruošimas – ne daiktai
Nors viešojoje erdvėje daug kalbama apie išvykimo krepšį ir būtiniausių daiktų atsargas, specialistai pabrėžia, kad senjorams svarbiausias yra aiškus veiksmų planas. Ar žmogus žino, ką darys gavęs perspėjimą? Ar žino, kam skambins? Ar turi žmogų, kuris galėtų padėti, jei pats negalėtų greitai judėti?
