Metų metus Šeimyniškėlių piliakalnį tyręs archeologas, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Gintautas Zabiela pasakojo radęs įrodymų, kad būtent čia galėjo stovėti Mindaugo Voruta – pilis, kurioje 1251 metais susiklostę įvykiai Lietuvos didžiajam kunigaikščiui nutiesė kelią karūnos link. Pašnekovas taip pat nupiešė vaizdą, kaip atrodė gyvenimas 13 amžiaus pilyje, ir dalijosi atsiminimais apie archeologinius tyrimus. „Pjaunant rąstą, išgulėjusį ten 700 metų, pasklido labai aiškus pušies sakų kvapas. Tai kvapas iš tolimos praeities – kaip gali nenustebinti“, – įspūdingiausias akimirkas prisiminė jis.
LRT.lt kalbintas G. Zabiela pabrėžia, kad versija, teigianti, jog žymioji Vorutos pilis galėjo stovėti ne kur nors kitur, o ant Šeimyniškėlių piliakalnio, Anykščių pakraštyje, užgimė dar tarpukariu.
„Piliakalnis gana didelis, tačiau vietos gyventojams buvo mažai žinomas, kol juo nesusidomėjo anykštėnas rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis. Jam, žinoma, labiau rūpėjo pasakojimai apie piliakalnį. Jis ir pakvietė archeologą Eduardą Volterį, kuris iškėlė versiją, kad tai yra tikėtina Vorutos vieta“, – istorijos pradžią priminė pašnekovas, pridurdamas, kad vieni mokslininkai ir entuziastai tokiai versijai pritarė, kiti ja abejojo, bet visa tai tebuvo svarstymai.
