Vakar paskelbti JAV darbo rinkos rodikliai buvo silpnesni, nei tikėjosi rinkos. Per birželio mėnesį ekonomika sukūrė 57 tūkst. darbo vietų, nors buvo prognozuota 113 tūkstančių.
Kartu buvo patikslinti gegužės ir balandžio duomenys – jie iš viso sumažinti 74 tūkst., atitinkamai iki 129 tūkst. ir 148 tūkst. darbo vietų. Pastarieji duomenys rodo, kad JAV darbo rinka nėra tokia stipri, kaip manyta iki šiol, o tai paskatino gana reikšmingą investuotojų lūkesčių pokytį dėl FED palūkanų normų raidos.
Ekonomikai lėčiau kuriant darbo vietas, FED, tikėtina, neskubės didinti palūkanų normų dėl aukštos infliacijos, siekdamas nepabloginti padėties darbo rinkoje. Atitinkamai rinka nukėlė savo lūkesčius dėl FED palūkanų didinimo iš spalio į gruodžio mėnesį. Lėtesnio FED palūkanų normų didinimo perspektyva paskatino dolerio silpnėjimą – jo vertę pagrindinių valiutų atžvilgiu sekantis indeksas smuko 0,5 proc., o EUR/USD kursas pakilo 0,4 proc. ir viršijo 1,14 lygį. Kartu mažėjo trumpo laikotarpio obligacijų pajamingumai, kurie jautriausiai reaguoja į FED palūkanų pokyčius. Dvejų metų trukmės JAV obligacijų pajamingumas vakar sumažėjo 4 baziniais punktais iki 4,14 procento.
Pirminė akcijų rinkų reakcija į lėtesnio palūkanų normų didinimo perspektyvą buvo pozityvi, tačiau prekybos sesijos metu atsinaujinęs dirbtinio intelekto bendrovių išpardavimas pablogino rezultatus. NASDAQ vakar smuko 0,8 proc., o S&P 500 liko nepakitęs. Visgi iš 500 indekso įmonių prekybos sesiją teigiamu rezultatu užbaigė net 356 įmonės. Tarp sektorių stipriausią augimą fiksavo sveikatos priežiūros (+2,7 proc.), nebūtinojo vartojimo (+2,4 proc.) ir komunalinių paslaugų (+2,3 proc.) sektoriai. Tuo tarpu puslaidininkių įmonių segmentas smuko 3,7 proc., tempdamas indeksą žemyn.
