Vasara daliai šeimų tampa pasiruošimo mokyklai laiku. Ypač toms, kurių vaikai rugsėjį pirmą kartą pravers klasės duris. Tėvai dažnai nerimauja, ar būsimas pirmokas jau pažįsta raides, skaito, rašo ar geba atlikti pirmąsias užduotis. Tačiau autistiškiems vaikams mokykloje sunkumų dažnai kelia ne pati užduotis, o aplink ją vykstantys dalykai: ilgesnė instrukcija, triukšmas, pokytis, būtinybė paprašyti pagalbos ar pereiti nuo vienos veiklos prie kitos.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil sako, kad ruošiantis mokyklai svarbu matyti ne tik akademinius gebėjimus, bet ir tai, kas vaikui padeda jaustis saugiai, rašoma asociacijos pranešime žiniasklaidai.
Išmokti parodyti, kad reikia pagalbos
„Vienas svarbiausių pasiruošimo mokyklai įgūdžių yra gebėjimas parodyti, kad vaikas nesupranta, jam nepavyksta ar reikia pagalbos. Tai nebūtinai turi būti pasakyta žodžiais. Vieniems vaikams tai gali būti išmoktas sakinys, kitiems – parodymas, gestas, kortelė su simboliu ar mygtukas komunikatoriuje. Svarbiausia, kad vaikas turėtų būdą parodyti, jog jam sunku“, – sako K. Košel-Patil.
Pasak jos, namuose vaikas gali gebėti paprašyti pagalbos ar palaukti savo eilės, tačiau daugeliui autistiškų vaikų šie įgūdžiai yra labai susiję su konkrečia aplinka, žmonėmis ir saugumo jausmu. Todėl tėvai kartais nustemba, kad namuose vaikas pagalbos paprašo, o mokykloje tarsi „pamiršta“ šį įgūdį. Taip nutinka ne todėl, kad vaikas staiga „nebemoka“. Gebėjimą prašyti pagalbos dažnai reikia mokytis perkelti iš vienos aplinkos į kitą.
