Ar muziejus gali varžytis su „Instagram“, „TikTok“ ir „Netflix“? Kaip tapti vieta, kurią žmonės rinktųsi savo laisvalaikiui, kai alternatyvų tiek daug? Į šiuos klausimus buvo ieškoma atsakymų MARTA programos stažuotėje Paryžiuje. Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtoje publikacijoje įspūdžiais dalijasi Vida Labanauskienė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Aušra Straševičienė iš Lietuvos nacionalinio muziejaus.
Trys dienos Luvro muziejuje, jo padalinyje ir konservavimo centre suteikė galimybę pažvelgti į vieno lankomiausių pasaulio muziejų užkulisius – nuo komunikacijos strategijų ir socialinių tinklų iki auditorijų plėtros, rinkodaros sprendimų bei partnerystės modelių. Tai buvo ne tik pažintis su pasaulinio garso institucija, bet ir proga pasisemti idėjų, kurias būtų galima pritaikyti Lietuvos muziejuose.
Auditorija, kurią nori pasiekti Luvras
Atrodo, kad vienas garsiausių pasaulio muziejų tikrai nesiskundžia norinčiųjų pamatyti jo ekspozicijas srautais. Praėjusiais metais Luvras sulaukė beveik 9 milijonų lankytojų ir net turi riboti dienos lankytojų skaičių, kad šis neviršytų 30 tūkstančių. Pagrindiniai Luvro lankytojai yra turistai, sudarantys beveik 80 proc. visų apsilankiusiųjų. Lietuvos muziejai paprastai planuoja didinti lankytojų skaičių, pritraukti turistų, rengti naujas parodas ar edukacines programas, o šiuo metu Luvro pagrindinis tikslas – susigrąžinti pačius prancūzus.
