Kol Lietuvos keliautojai vis plačiau atveria pinigines Viduržemio jūros kurortuose, į šalį atvykstantys užsienio turistai demonstruoja taupymo režimą. Dėl to Lietuvos turizmo balansas sparčiai blogėja: 2019 m. deficitas siekė 66 mln. eurų, 2022 m. – 150 mln. eurų, o 2025 m. šoktelėjo iki 267 mln. eurų. Kitaip tariant, vis daugiau pinigų iš Lietuvos iškeliauja kartu su poilsiautojais.
Neigiamą turizmo balansą fiksuoja kone visos Šiaurės Europos valstybės. Saulės ir šilumos išsiilgę šiauriečiai tapo vienais svarbiausių Pietų Europos turizmo sektoriaus klientų. Be to, tokios šalys kaip Ispanija, Italija, Graikija ar Turkija dažnai gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį, todėl brangstančiai Lietuvai tampa vis sunkiau su jomis konkuruoti.
Kavos puodelis Italijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje neretai kainuoja beveik dukart pigiau nei Lietuvoje. O tai, kaip aktyviai mūsų tautiečiai graibsto kelialapius į Turkijos „viskas įskaičiuota“ kurortus, parodo tikrąjį Baltijos tigro finansinį raumenį.
Lietuvių norą keliauti skatina ir reikšmingai išaugusios pajamos. Kartu keičiasi ir išlaidų struktūra. Jei prieš 20 metų net 40 proc. kelionės biudžeto sudarė pirkiniai, šiandien ši dalis susitraukė iki vos 9 proc. Tuo tarpu išlaidos maistui, laisvalaikiui ir apgyvendinimui išaugo nuo 25 proc. iki 50 proc. Šiuolaikinis keliautojas nebenori vien gulėti paplūdimyje ar grįžti su pilnu lagaminu pirkinių – lietuviai iš kelionių parsiveža mažiau daiktų, bet daugiau patirčių.
