Aplinkos ministerijai siūlant leisti aukcionuose parduoti šimtus apleistų, bešeimininkių ar neprižiūrimų, o taip pat valstybės paveldėtų sodų sklypų, parlamentarų nuomonės išsiskiria. Vieni abejoja, ar gerai, kad sodų bendrijose bus statomi gyvenamieji namai ar įsikurs verslas, kiti mano, kad pokyčiai naudingi „desovietizuojant kolektyvinius sodus“.
Tarp siūlymų, kaip panaudoti tokius sklypus – skirti juos žmonėms, kurie dar neatgavo nuosavybės per žemės reformą.
Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) valdomus neužstatytus sodo sklypus nuo šių metų lapkričio parduoti, o apleistus siūlyti atviruose aukcionuose nuo 2028 metų.
Seime pataisos toliau bus svarstomos rudenį, dėl jų paprašyta antikorupcinio vertinimo.
Kaip sakė pataisas pristatęs laikinasis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, pokyčiais siekiama atlaisvinti prekybos sodo sklypais rinką – nenaudojamus ir apleistus sklypus parduoti tiems, kas juos tvarkys ir naudos.
