Trakuose, atokioje miškingoje pievoje, atsiradęs apvalus statinys atrodo lyg monumentali architektūrinė skulptūra. „Mūsų tikslas buvo prie nieko nesirišti, neturėti linijų ar ašių. Buvom gamtoj, vieni. Tai – lyg nuridentas akmuo ar nukritęs kankorėžis. Kaip nukrito – taip ir liko. Architektūra reagavo į gamtą taip, kaip pati gamta reaguoja į savo pokyčius: natūraliai, žemiškai“, – sako „YCL studio“ architektas Aidas Barzda, kartu su kolegomis Tomu Umbrasu ir Tautvydu Vileikiu projektavęs šį, „Villa O“ vardu pavadintą namą.
Esmine projekto ašimi tapo iš aukščiausio sklypo taško atsiveriantis kraštovaizdis. „Mūsų siekis buvo išlaikyti šį pojūtį ir sukurti namą, kuris nesivadovautų griežta geometrija ar tikslia struktūra, bet išsaugotų erdvės laisvę, juntamą ir išorėje“, – teigia architektų komanda.
Pasiteisinusi trečioji koncepcija
Kūrybinio proceso pradžią prisiminęs A. Barzda sako, kad diskutuojant apie namo architektūrą, buvo dėliojami įvairūs variantai, kiekvienam bandant rasti pateisinimą. Sklypo situacija (gamtinė aplinka, aukšta kalva, skirtingi vaizdai iš kiekvienos pusės) architektų neįpareigojo „rištis“ prie konteksto. Tai leido pasirinkti apskritimo formą.
„Apskritimas kažkoks paslaptingas, privatus, nes nežinai, kur užeisi ar kur žiūrėsi, neakivaizdus privatumas. Patiko ir liko. Plano schemą padiktavo tikslios vizualios kryptys: įvažiavimas, ežeras, miškelis ir toliai. Norėjosi šiek tiek įleisti gamtos į vidų, tad įgilinom kiemelius. Įgilintuose kiemeliuose atsirado visi langai ir tūris liko konceptualiai švarus, tik apskritimas pasvirusiomis sienomis“, – apie projekto idėją pasakoja A. Barzda.
