2026-ieji vis dažniau vadinami dirbtinio intelekto agentų metais. Ne todėl, kad dirbtinis intelektas staiga tapo dar protingesnis. Todėl, kad pirmą kartą technologijų istorijoje turime sistemas, kurios gali veikti mūsų vardu.
Jei anksčiau didieji kalbos modeliai daugiausia atsakinėjo į klausimus ar vykdė paprastas užklausas, šiandien jie tampa intelektualių programų, vadinamų agentais, „smegenimis“. Būtent šios „smegenys“ leidžia agentams suprasti informaciją, planuoti veiksmus, vertinti alternatyvas ir priimti sprendimus. Be to agentai dar gauna prieigą prie duomenų bei įvairių programų, kuriomis gali naudotis atlikdami užduotis.
Dirbtinio intelekto agentai, kaip ir mes, gali skaityti ir atrašyti elektroninius laiškus, planuoti susitikimus, rengti dokumentus, ieškoti informacijos, naudotis įvairiomis programomis ir atlikti sudėtingas daugiapakopes užduotis. Tačiau kuo daugiau atsakomybės suteikiame agentui, tuo daugiau savo skaitmeninio gyvenimo turime jam atverti – elektroninį paštą, kontaktus, kalendorių, dokumentus ir kitus duomenis. Kartu didėja ir rizika, kad jautri informacija bus nutekinta ar panaudota netinkamai.
Perduodami prieigos teises, agentui suteikiame ir pasitikėjimo kreditą veikti mūsų vardu, todėl svarbiausias klausimas šiandien yra ne „ką agentas gali padaryti?“, o „kodėl jis priima būtent tokius sprendimus?“.
