Daugybinės pilietybės klausimas Lietuvoje diskusijų kelia jau daug metų. Visai neseniai žiniasklaidoje nuogąstavimus dėl savo vaikų pilietybės viešumoje yra išsakęs Lietuvos krepšininkas ir treneris Šarūnas Jasikevičius, kiti savo sričių profesionalai, vystantys savo karjeras svetur. Taip pat vyksta įvairūs debatai dėl Konstitucijos keitimo ir požiūrio į pilietybės institutą. Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Ana Borovko sako, kad tokiose diskusijose neretai yra pamirštamos ganėtinai platų spektrą atvejų apimančios išimtys, suteikiančios galimybę išsaugoti ar atkurti Lietuvos pilietybę, nepriklausomai nuo turimų kitų, rašoma „Sorainen“ pranešime žiniasklaidai.
Susidomėjimas išaugo prasidėjus karui
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas iš viso numato 11 išimčių, kada asmuo gali turėti daugybinę pilietybę. A. Borovko teigimu, nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios gan smarkiai išaugo jomis pasinaudoti siekiančių žmonių skaičius. Anot teisininkės, daugiausia pastaruoju metu dėl to kreipiasi iki 1990 m. kovo 11 d. iš Lietuvos ištremtų ar išvykusių asmenų palikuonys.
„Nors Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas požiūris į pilietybę yra gan konservatyvus, tačiau Pilietybės įstatyme numatyti tam tikri atvejai, kai asmenims suteikiama galimybė turėti ir Lietuvos, ir kitų šalių pilietybę. Tad, nors kelias į daugybinę pilietybę nebūtinai visuomet yra lengvas, tačiau atviras ganėtinai nemažai daliai lietuvių tautos atstovų ar siekiančių jais tapti“, – pažymi A. Borovko.
