Vakarų ir vidurio Europos miestus toliau alina milžiniškas karštis, dėl kurio virtinėje jų skelbiami pavojaus perspėjimai, ribojamas mokyklų darbo laikas, dangstomi langai ir durys, kad pritvinkusios kaitros patalpos netaptų šiltnamiais. Kai kur slėpynės nuo kaitros baigėsi tragiškai. Prancūzijoje bandydami atsivėsinti – kartais maudynėms nepritaikytuose vandens telkiniuose – nuo praeitos savaitės vidurio nuskendo mažiausiai 40 žmonių. Pirmadienį temperatūros rekordą fiksavus Paryžiuje, ateinančiomis dienomis tokio pat vietinio rekordo laukiama ir Londone.
Įkaitusiame Paryžiuje elektrinis ventiliatorius – karščiausia šių dienų prekė. Vos pasirodžius naujai partijai jais prekiaujančios parduotuvės prisipildo žmonių, o lentynos ištuštėja per trisdešimt minučių: „Net nespėjau pabaigti rytinės kavos. Atbėgau čia nusipirkti ventiliatoriaus, gal kondicionieriaus, bet jų čia neliko. Grynas atsitiktinumas, kad turiu ventiliatorių, nes jį kažkas nustūmęs šalin pamiršo.“
Papildomų priemonių saugotis nuo karščio poreikis ypač išauga naktį – net ir tada temperatūra nekrinta žemiau 30 laipsnių Celsijaus: „Mažuose paryžietiškuose butuose tvankoka.“
Kad karščiai ilgainiui turės vis didesnės įtakos žmonių fizinei ir psichologinei sveikatai, specialistai įspėja jau ne vienus metus. Ypač pažeidžiami tie, kurie patys savimi pasirūpinti negali.
