Iki birželio 28 d. galima aplankyti Vilniaus miesto muziejuje „Vokiečių 6“ pristatomą maestro Vytautui Kernagiui skirtą parodą „Artistas iš Brodo“. V. Kernagio kūryba scenoje, televizijos ar renginių vedėjo amplua atpažįstama ir vertinama skirtingų kartų. Tačiau daugeliui jo dainas dainuojančių lieka paslaptimi, kad po visomis artisto kaukėmis buvo ir kitas V. Kernagis, tas, kurį pažinojo artimiausieji, rašoma muziejaus pranešime žiniasklaidai.
Šįkart apie prisiminimus ir draugystę su V. Kernagiu – pokalbis su žurnalistu, ilgamečiu V. Kernagio bičiuliu ir bendražygiu Audriumi Siaurusevičiumi.
– Kada ir kokiomis aplinkybėmis V. Kernagis jums tapo ne tik vieša figūra, žvaigžde, bet artimu žmogumi? Kaip jūs susipažinote?
– Na, čia vienas sunkesnių klausimų. Kai aš gimiau, V. Kernagis jau dainavo, ir visą savo sąmoningą gyvenimą aš daugmaž žinojau, kas yra V. Kernagis. Pirmą kartą aš jį pamačiau filme „Maža išpažintis“.
O kaip susipažinome? Mes kaip ir buvome pažįstami, susitikę pasisveikindavome. Bet turbūt susipažinome kokiais 1998 metais „Lietuvos“ kino teatre, dabar jau nugriautame, per „Oskarų“ teikimo ceremoniją. Tada mes pabuvome. Iki tol tik pasisveikindavome, o po to apsikeitėme telefonais ir jau susiskambindavome. Pradėjome bendrauti: jis man paskambindavo, aš jam. Paprastai. Iki tol V. Kernagis man buvo kaip paminklas.
