Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kultūros paveldas vietos bendruomenėms gali būti ne tik saugotinas objektas, bet ir praktinis jų stiprinimo išteklius, rašoma VU pranešime žiniasklaidai.
Su Lietuvos bendruomenėmis atlikti interviu atskleidė, kad paveldas padeda kurti vietos tapatybę, telkti gyventojus, stiprinti pasididžiavimą savo kraštu ir prisidėti prie bendruomenių tvarumo. Kartu tyrimas išryškino, kad sėkmingiems paveldo projektams būtinas bendruomenių, savivaldybių ir paveldosaugos specialistų bendradarbiavimas.
Lietuvoje šiandien veikia daugiau kaip 2 000 miestų, miestelių ir kaimų bendruomenių. Daugelis jų pradėjo kurtis 2001–2004 m. ir tapo svarbia pilietinės visuomenės dalimi: rūpinosi vietos infrastruktūra, kūrė poilsio ir žaidimų erdves, inicijavo socialinius, kultūrinius bei paveldo atgaivinimo projektus.
VU Istorijos fakulteto docento Salvijaus Kulevičiaus ir kitų tyrėjų vykdytas projektas buvo skirtas suprasti, kaip vietos bendruomenės sąveikauja su paveldu, kokius iššūkius patiria ir kokias galimybes paveldas joms atveria. Tyrimo metu atlikti 50 interviu leido išskirti vieną svarbiausių išvadų: paveldas bendruomenėms tampa reikšmingas tada, kai jis suvokiamas ne tik kaip saugotina vertybė, bet ir kaip vietos gyvybingumą, matomumą bei bendrystę stiprinantis išteklius.
