Mūsų socialinių tinklų paskyrose – tūkstančiai draugų, telefonuose – šimtai kontaktų, o bendravimo galimybės, regis, neribotos. Niekada anksčiau žmogus nebuvo taip glaudžiai susijęs su kitais. Tačiau vis dažniau kalbama apie vienatvę, nuovargį ir sutrikimo jausmą. Apie tai, kodėl šiuolaikinis žmogus vis dar ieško kelio į kitą žmogų, VI Pasauliniame Gailestingumo kongrese Vilniuje kalbamės su palotinais kunigais dr. Mariuszu Marszaleku ir Maciejumi Książyku ir „Camino Misericordia“ – Gailestingumo kelio, vedančio iš Krokuvos į Vilnių, sumanytoju Bogdanu Tula.
„Vieniši, nepaisant nuolatinio ryšio“
Nors niekada anksčiau žmonijos istorijoje neturėjome tokio lengvo priėjimo prie kitų žmonių, vis dažniau kalbama apie santykių krizę. Vos per kelias sekundes galime susisiekti su žmogumi, gyvenančiu kitame pasaulio krašte. Tačiau daug sunkiau rasti žmogų, prieš kurį galėtume būti savimi – be kaukių, vaidmenų ir lūkesčių.
Kun. M. Marszalekas, SAC, buvęs arkivyskupo Gintaro Grušo sekretorius, šiuo metu tarnaujantis Čenstakavoje, mano, kad būtent čia slypi vienas didžiausių šiuolaikinio pasaulio paradoksų.
„Šiuolaikinio žmogaus problema yra vienatvė minioje. Turime tūkstančius draugų „Facebooke“, šimtus ar net tūkstančius kontaktų telefonuose, tačiau vis dažniau sau užduodu klausimą, ar yra bent vienas žmogus, kuris žino visą mano istoriją“, – sako jis.
