Lietuvoje minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas dar kartą prisimenama, kad kultūrinė atmintis yra neatsiejama tautos atsparumo dalis. Šiame kontekste birželio 10–12 dienomis Lietuvoje vykęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų susitikimas „LiLaEst 2026“ įgavo ypatingą prasmę – jame aptarta, kaip paveldas ir istorinis pasakojimas padeda visuomenėms išlikti tvirtoms kuriant ryšį su savo tautine tapatybe geopolitinių grėsmių akivaizdoje, rašoma Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pranešime žiniasklaidai.
„Baltijos šalių nacionalinės bibliotekos tęsia bendrystę, kuri padeda stiprinti mūsų kultūrines šaknis ir tautos tvirtumą. Bibliotekos ne tik saugo dokumentinį paveldą-kultūrinę atmintį, bet ir padeda žmonėms ją suprasti, kad būtų galima atpažinti klaidinančius pasakojimus, išlikti stipriems ir atspariems“, – sakė Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė.
Kodėl ryšys su istorija šiandien svarbesnis nei bet kada
Kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas pabrėžė, kad dėl nuolatinio skubėjimo, informacinio triukšmo ir susitelkimo į dabarties įvykius žmonėms tampa sunku suprasti, kaip praeitis, dabartis ir ateitis siejasi tarpusavyje. Pasak docento, istorija ir paveldas vis dažniau tampa politikos ar net verslo įrankiais, o tai sudaro terpę manipuliacijoms. Nacionalinės bibliotekos, saugodamos autentišką paveldą ir jį šiuolaikiškai pristatydamos, padeda žmonėms suprasti istorijos vertę, suvokti savo tapatybę ir vietą pasaulyje bei stiprinti kritinį mąstymą.
