Kai daugelis įsivaizduoja Everestą, prieš akis dažniausiai iškyla triumfo akimirka aukščiausiame pasaulio taške. Tačiau Lietuvos alpinistas Tomas Stūglys sako, kad tikroji Everesto istorija prasideda ten, kur baigiasi romantizuoti socialinių tinklų vaizdai, teigiama kelionės organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Šių metų ekspedicijos metu, kuri truko 46 dienas, T. Stūgliui teko ne tik kovoti su uraganinio stiprumo vėjais, ekstremaliu šalčiu ir deguonies stygiumi. Kelyje į viršūnę vyras peržengė žuvusio žmogaus kūną, stebėjo serako – didžiulio, nestabilaus kabančio ledo krioklio luito, susidarančio judant ir trūkinėjant ledynams, griūtį ant alpinistų, ir pats kelias valandas praleido mirties zonoje be papildomo deguonies.
„Viršuje nuolat jauti mirtį šalia savęs. Matai žuvusius žmones, alpstančius ir be jėgų besileidžiančius alpinistus. Matai nušalimus. Ten atsiranda ne baimė, o didžiulė pagarba kalnui ir jo galiai“, – pasakoja T. Stūglys.
Šių metų sezonas Evereste buvo vienas sudėtingiausių per pastaruosius metus. Dėl milžiniško nestabilaus serako ilgą laiką buvo uždarytas pavojingiausiu laikomas Khumbu ledynas. Būtent panašus ledo luitas 2014 metais čia pražudė net 16 alpinistų ir privertė nutraukti visą sezoną. „Khumbu ledynas yra viena baisiausių vietų, kuriose man teko būti. Prie mano akių vienas serakas užgriuvo tris alpinistus. Tik vėliau sužinojome, kad jie išgyveno“, – prisimena jis.
