Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, Vakarų Balkanų šalys nespės iki 2030 m. užbaigti pagrindinio Europos transporto tinklo regione, nes įgyvendinimas vėluoja. Pažangą stabdo nebrandžių projektų atrinkimas ir priežiūros trūkumai.
Europos Audito Rūmai (EAR) birželio 9 d. paskelbė specialiąją ataskaitą „Vakarų Balkanų investicijų programa“. Ji parengta atlikto audito pagrindu, jo metu nustatytais trūkumais. Esu šios ataskaitos autorė ir su Lietuvos mokesčių mokėtojais noriu pasidalinti audito išvadomis.
Vakarų Balkanų šalys – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas*, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija – yra ES plėtros politikos centre. Vakarų Balkanų investicijų programa veikia kaip investicijų poreikių analizės forumas ir derinimo mechanizmas, jis apima transporto, energetikos, aplinkosaugos, skaitmeninimo ir kitus sektorius. Europos Komisija transporto sektoriui skyrė didžiąją dalį finansavimo – 899 mln. eurų, arba 86 proc. visos sumos, o EAR auditoriai keturiose šalyse patikrino 12 projektų, kurių vertė – 341,6 mln. eurų.
EAR auditoriai tikrino, kaip įgyvendinama minėta programa, kurią finansuoja ES kartu su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, tokiomis kaip Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Pasaulio bankas ir kitais donorais. Audituotas laikotarpis – 2015–2025 metai. Per tą laikotarpį vien mūsų audituoto transporto sektoriaus projektams Europos Komisija išmokėjo 527 milijonus eurų dotacijų.ES auditoriai skelbia: Vakarų Balkanų regiono transporto tinklo integracija į Europos Sąjungą vyksta lėčiau nei tikėtasi, ir iki 2030 m. pagrindinis transporto tinklas, jo integracija į ES transporto tinklą nebus pilnai užbaigta. Taigi, nebus pasiektas pagrindinis šios programos tikslas transporto srityje.
