Įteisinti darbo santykiai ar vergystė? Savivaldybės čia nemato klausimo ir kone vienbalsiai kelia rankas už šiuolaikinę vergystę. Kaip kitaip galima pavadinti visuomenei naudingą veiklą, tautoje dar vadinamą „atidirbimu“ už socialinę paramą, jei už ją žmogus negauna atlygio, neįgyja jokių socialinių garantijų, nekaupia stažo?
Dar nė nespėjus įsigalioti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimams, apribojantiems savivaldybių teisę išnaudoti pažeidžiamus žmones, seniūnai sukilo: kaip gi mes liksime be nemokamos darbo jėgos?
Lietuvos savivaldybių asociacija netgi nusprendė kreiptis į Seimą, Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijas ragindama išsaugoti teisę savivaldybių administracijoms lanksčiai taikyti visuomenei naudingą veiklą.
Kodėl kilo triukšmas? Nuo birželio įsigalioję pakeitimai numato, kad piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui pirmiausia turi būti siūloma dalyvauti užimtumo programose ir tik jam atsisakius ar neįsidarbinus per 3 mėnesius, gali būti siūloma visuomenei naudinga veikla.
Kas toji visuomenei naudinga veikla? Kitaip dar vadinama „atidirbimu“ už piniginę socialinę paramą, kuri šiuo metu vienam gyvenančiam asmeniui yra 256–326 eurų per mėnesį. Dažniausiai tai įvairūs fiziniai, kvalifikacijos nereikalaujantys aplinkos tvarkymo, teritorijų ar pastatų saugojimo, valymo, remonto ar kiti darbai.
