„Kanų kino festivalyje jau daug metų mažai reprezentuojamas kinas iš mūsų regiono. Trūksta įtakingesnių kino bendruomenės žmonių įtraukimo, kad būtų išgirstos mūsų problemos“, – LRT KLASIKOS laidoje „Be kaukių“ sako kino kuratorė, kinotyrininkė, kino kritikė Mantė Valiūnaitė. Pašnekovę kalbina Gerūta Griniūtė.
– Visi kalba apie Kanų kino festivalį. Kokios nuotaikos ir temperatūros jautėsi Kanuose šiais metais? Kokias temas labiausiai reflektavo kūrėjai?
– Laimėjo Cristiano Mungiu „Fjordas“ – filmas apie skirtingų ideologijų susikirtimą ir susiskaldymą, kas mums irgi labai aktualu. Dabar visur aktualu tai, kad žmonės nebegali susikalbėti: viena ar kita grupė pradeda diskriminuoti arba daro tam tikrus sprendimus remdamiesi savo vertybinėmis pozicijomis, jas laiko teisingomis.
|00:00
Norėčiau pabrėžti, kad dar niekada, bent jau konkursinėje programoje, nebuvo tiek neheteronormatyvios meilės ir santykių: tarp vyrų ir tarp moterų, iš labai skirtingų perspektyvų, istorinių filmų, šiuolaikinės meilės. Mane tai labai džiugino, nes formos prasme Kanai yra gana konservatyvus festivalis – naratyvinis kinas dažniausiai pasakojamas tradicine forma. Bet laisvė buvo juntama per temas.