Nauji incidentai prie Europos Sąjungos rytinės sienos vis aiškiau rodo, kad oro erdvės saugumas jau nebėra vien karinių lėktuvų ar balistinių raketų klausimas. Lietuvoje jau nuo 2023 m. fiksuojami iš Baltarusijos atskriejantys oro balionai, trikdantys civilinę aviaciją ir Vilniaus oro uosto darbą. Tai galima vertinti kaip Rusijos ir Baltarusijos hibridinį spaudimą. Lietuvai 2025 m. gruodį paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Europos Komisija taip pat patvirtino, kad tokie incidentai yra hibridinio spaudimo išraiška. Tai – nauja Europos oro erdvės saugumo realybė.
Tuo pat metu dronų grėsmė, už kurią pirmiausia atsakinga Rusija, tampa dar rimtesnė, o nuo jos iš esmės kenčia visas rytinis NATO flangas. Pavyzdžiui, gegužės 29 d. Rusijos dronas, atakavęs Ukrainą, nukrito Rumunijos Galați mieste, pataikė į gyvenamąjį pastatą ir sužeidė du žmones. Rumunija patvirtino, kad tai buvo rusiškas „Geran-2“ tipo dronas.
Tai – realūs incidentai, vykstantys Europos Sąjungos ir NATO teritorijoje. Lietuva šiuo atveju nėra išimtis. Po neautorizuotų dronų įskridimų į Lietuvos oro erdvę Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, atvykusi į Vilnių, pabrėžė, kad grėsmė vienai valstybei narei yra grėsmė visai Sąjungai. Ji taip pat nurodė, kad ES investuoja į antidronų pajėgumus, pažangią oro gynybą ir kritinės infrastruktūros apsaugą, o Baltijos valstybėms per SAFE programą numatyta papildoma 12 mlrd. eurų suma. Tai svarbi politinė žinia, kuria Baltijos oro erdvės saugumas įvardijamas ne kaip regioninė, o kaip europinė problema.
