Reguliariai pasikartojantys Vilniaus oro uosto veiklos sustabdymai ir į Baltijos šalis įskrendantys dronai tampa nebe naujiena. Vis dėlto, tokie įvykiai siunčia aiškų signalą Vilniaus saugumo politikai. Saugumas pirmiausia yra apie pasirengimą grėsmei. Tinkamas pasiruošimas leidžia ramiai dirbti ir stiprinti ekonomiką.
Kalbant apie pasirengimą, Vilnius jau yra padaręs svarbų darbą – yra parengtas miesto gynybos politikos planas, evakuacijos maršrutai, stiprinama civilinė sauga, kuriamas kontrmobilumo priemonių rezervas.
Visgi miestas gali daryti dar daugiau. Nacionalinis saugumas yra valstybės atsakomybė, tačiau savivalda yra arčiausiai žmonių ir dažnai gali veikti greičiau nei centrinės institucijos. Todėl kreipiausi į miesto vadovybę ir pasiūliau patobulinti minėtą gynybos politikos planą įtraukiant kelias papildomas priemones.
Pirmiausia, Vilnius turi tapti miestu, kuris pavojus numato anksčiau negu jie tampa didžiule grėsme. Pažangios technologijos šiandien leidžia kalbėti apie miesto dronų stebėsenos tinklą, akustinius sensorius dronams aptikti, dirbtiniu intelektu pagrįstą infrastruktūros stebėseną, perspėjimus realiu laiku konkrečiose miesto zonose, išmanius šviesoforus su evakuacijos režimu, skaitmeninį miesto dvynį, kuriame galėtų būti modeliuojamos krizės. Jei galime realiu laiku matyti transporto spūstis, lygiai taip pat galime realiu laiku matyti ir saugumo rizikas.
