Karo mediko darbe svarbiausios yra pirmosios minutės po kario sužeidimo – akimirkos, kai aplink vyrauja chaosas, panika ir pasimetimas. Todėl karo medikai nuolat treniruojami veikti taip, kad net didžiausio streso sąlygomis sprendimus galėtų priimti greitai, tiksliai ir užtikrintai, rašoma Vilniaus universiteto pranešime žiniasklaidai.
Nors karo medicina dažnai siejama su frontu, pasirengimas karui vyksta nuolat.
„Aiškios ribos tarp „taikos“ ir „karo“ medicinos beveik nėra. Kariuomenė visada ruošiasi karui, todėl karo medikai nuolat treniruojasi ir mokosi iš realių konfliktų patirties“, – sako karo medicinos gydytojas, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dėstytojas Maksimas Dmitrijevas.
Dalis šios patirties šiandien atkeliauja iš Ukrainos, kur medikai dirba su karo sužeistais pacientais ir perima jų gydymo praktiką.
Pasak M. Dmitrijevo, mūsų geopolitinė situacija verčia ruoštis galimiems scenarijams čia pat, savo teritorijoje.
