Vargu, ar kurios kitos dienos metuose sulaukia tiek patoso, kai kalbama apie vaikus, kaip tos, kurios susijusios su vaikų teisių gynimu. Anksčiau birželio 1-ąją buvo švenčiama Tarptautinė vaikų gynimo diena, dabar ši šventė pervadinta Vaiko diena ir švenčiama trečiąjį gegužės penktadienį.
|00:00
Būtent tokiomis dienomis prisimename, kad Lietuvoje dar 1992 metais ratifikuota JT vaiko teisių konvencija, kuri garantuoja teisę į būstą ir tinkamas gyvenimo sąlygas, teisę į švietimą, teisę į poilsį, laisvalaikį ir kultūrinį gyvenimą. Prisimename ir tai, kad tuomet įsipareigojome tas teises ginti. Ir tebeginame – bet neretai tik popieriuje.
Ar mes iš tiesų galime prasmingai kalbėti apie tai, kad giname vaikų teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, jei, nepaisant Lygių galimybių įstatyme dar (o gal vos?) 2022 m. įtvirtinto draudimo diskriminuoti dėl šeiminės padėties, būstų nuomos skelbimuose savininkai nesidrovėdami rašo, kad šeimos su vaikais nepageidaujamos? Tačiau jokių realių pasekmių dėl to nėra – išskyrus mamas ir tėčius, kurie turi taikytis su prastesnės kokybės būstais arba išpūstomis kainomis.
Nors giriamės dosniomis vaiko priežiūros atostogomis ir išmokomis, tačiau atrodo, kad kuo labiau nutolstame nuo gimdymo palatos, tuo mažiau mums rūpi, kaip tie vaikai ir jų šeimos realiai gyvena.
