Paaiškėjus, kad iš Registrų centro pavogta daugiau nei 600 tūkst. gyventojų duomenų įrašų, tarp kurių – Nekilnojamojo turto registro išrašų informacija, žmonių asmens kodai, daliai žmonių kyla klausimų, kokios žalos galėtų pridaryti sukčiai, jei ši informacija patektų į jų rankas. LRT.lt pasidomėjo, ar sukčiai iš tiesų galėtų gyventojų vardu pasiimti paskolą, parduoti jų nekilnojamąjį turtą (NT).
Pasak teisės firmos „Sorainen“ ekspertės Irmos Kunickės, didžiausią riziką kelia tai, kad gyventojų duomenys galėjo būti renkami ir apdorojami ne vieną mėnesį, todėl juos perėmę asmenys turėjo pakankamai laiko jiems struktūruoti ir pasirengti tikslingoms sukčiavimo atakoms.
„Turėdami tokį derinį kaip asmens kodas, vardas, pavardė ir nekilnojamojo turto adresas, sukčiai gali kurti itin įtikinamas apgaulės situacijas. Pavyzdžiui, žmogui gali paskambinti asmuo, prisistatantis banko, mokesčių administratoriaus ar teisėsaugos atstovu, ir pateikti konkrečius jo duomenis – teigti, kad, tarkime, turtas tam tikru adresu galbūt neteisėtai įkeistas, ir raginti skubiai patvirtinti tapatybę“, – komentavo pašnekovė.
Ką sukčius gali padaryti su jūsų asmens kodu?
Kaip teigė I. Kunickė, asmens kodas Lietuvoje naudojamas kaip universalus identifikavimo elementas, todėl gali būti išnaudojamas įvairiais būdais, pavyzdžiui, apsimetinėjimui ir socialinei inžinerijai, tapatybės pasisavinimui, duomenų praturtinimui.
