Gizą, kur prieš keturis su puse tūkstantmečių senovės egiptiečiai pastatė Cheopso piramidę, yra sukrėtęs ne vienas stiprus žemės drebėjimas. Tačiau šis simbolinis paminklas atlaikė juos visus, nepatirdamas didesnių nuostolių. Tai liudija jo konstrukcijos ypatumus, užtikrinančius išskirtinį atsparumą tokiems kataklizmams, skelbia „IFLScience“.
Prieš maždaug 4 600–4 450 metų suręsta faraono Cheopso piramidė atlaikė 6,8 balo stiprumo žemės drebėjimą 1847 m. ir 5,8 balo stiprumo žemės drebėjimą 1992 m. Siekdami išsiaiškinti piramidės atsparumo priežastis mokslininkai užfiksavo aplinkos vibracijas 37 vietose piramidės viduje ir aplink ją bei atliko matavimus vidinėse kamerose ir aplinkiniame grunte.
„Didelė dalis matavimų parodė labai panašius pagrindinius dažnius, o tai rodo, kad, nepaisant milžiniško statinio dydžio ir sudėtingumo, jo konstrukcija į dirgiklius reaguoja labai vienodai ir stabiliai“, – „IFLScience“ paaiškino tyrimo autorius dr. Asemas Salama. Visose piramidės konstrukcijos dalyse mokslininkai užfiksavo vidutinį 2,3 herco virpėjimo dažnį – tai rodo tolygų mechaninės įtampos pasiskirstymą, kuris gali užtikrinti paminklo stabilumą žemės drebėjimų metu.
Tuo tarpu aplinkinio grunto virpesių dažnis siekė 0,6 herco. Dažnių skirtumas tarp piramidės ir jos aplinkos padeda išvengti bet kokių jų sąveikų, galinčių sustiprinti virpesius pačioje konstrukcijoje, ir dar labiau padidina jos atsparumą.
