Artėjant brandos egzaminų sesijai, daugelį abiturientų lydi ne tik intensyvus mokymasis, bet ir įtampa, nerimas bei baimė suklysti. Vis dėlto, pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslininkės ir dėstytojos dr. Neringos Baranauskienės, pats stresas nėra blogis. Problema prasideda tada, kai jis tampa nuolatine būsena, o jaunas žmogus nebeturi galimybių atsigauti, rašoma VDU pranešime žiniasklaudai.
Anot mokslininkės, egzaminų laikotarpiu itin svarbu ne ieškoti stebuklingų mokymosi metodų paskutinę naktį, o kuo labiau išlaikyti organizmui pažįstamą ritmą.
„Mokslinėje literatūroje išskiriamas vadinamasis testo stresas ar akademinis stresas. Tai labai paplitęs reiškinys tiek tarp studentų, tiek tarp abiturientų. Streso metu aktyvuojasi tam tikri nervų sistemos centrai smegenyse, organizmas reaguoja į grėsmę. Tačiau pats stresas nėra savaime blogas dalykas – kortizolis, vadinamasis streso hormonas, natūraliai išsiskiria kiekvieną rytą ir padeda mums pabusti, aktyvuoti organizmą. Problema atsiranda tada, kai stresas tampa lėtinis“, – aiškina dr. N. Baranauskienė.
Pasak jos, būtent rutina yra vienas svarbiausių dalykų, padedančių nervų sistemai išlikti stabilesnei net ir intensyviu laikotarpiu.
