Dronai jau tapo neatsiejama Europos, o ypač Baltijos regiono, saugumo realybės dalimi. Gegužės 20 diena daugeliui Lietuvoje tapo labai aiškiu priminimu, kad naujosios grėsmės jau pasiekė ir mūsų regioną – dėl galimo drono įskridimo į Lietuvos oro erdvę buvo perspėjami gyventojai, o Vilniuje ir Rytų Lietuvoje žmonės pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo buvo raginami ieškoti priedangų.
Tuo tarpu Ukrainoje dronai jau seniai tapo ne tik karo technologija, bet ir visos karo logikos dalimi. Šis karas parodė, kad pigūs FPV dronai šiandien gali naikinti milijoninės vertės tankus, radarus ar artilerijos sistemas. Jie naudojami žvalgybai, logistikai, infrastruktūros atakoms, elektroniniam karui ir psichologiniam spaudimui. Iš esmės keičiasi pati karo ekonomikos logika – vis svarbiau tampa ne itin brangios platformos, o gebėjimas greitai, masiškai ir lanksčiai gaminti nuolat adaptuojamas technologijas.
Kartu būtent vidutinio ir ilgo nuotolio dronų dėka Ukraina šiandien gali smogti giliai į Rusijos teritoriją ir taip keisti karo eigą. Tai reiškia, kad dronai nebėra vien taktinis įrankis – jie tampa strateginio poveikio priemone.
Europa ilgą laiką į dronus žiūrėjo gana fragmentiškai – daugiau kaip į civilinės aviacijos, sertifikavimo ar reguliavimo klausimą. Tačiau šį pavasarį Europos Komisija pristatė „Veiksmų planą dėl dronų ir kovos su dronais saugumo“ („Action Plan on Drone and Counter-Drone Security“), kuris rodo aiškų lūžį. Dronai čia pirmą kartą vertinami visaapimančiai – kaip saugumo, gynybos, technologijų ir pramonės politikos klausimas.
