Keli dronų incidentai Lietuvos danguje pademonstravo šalies pasirengimą. Civilinės apsaugos sistema suveikė – visuomenė pranešimus gavo, nors nesusipratimų buvo. Daugiau klausimų kelia šalies oro erdvės gynybos sistema. Ekspertai sutaria, kad, priešui surengus dešimčių karinių dronų ataką prieš Lietuvą, dauguma jų pasiektų taikinius, nes Lietuva nėra tinkamai pasirengusi. Kodėl neišnaudojome laiko, per kurį galėjome pasiruošti? Kiek laiko ir pinigų tam turėtume skirti? Apie visa tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ diskutavo ekspertai bei politikai.
Pirmoje laidos dalyje karybos ekspertas atsargos majoras Darius Antanaitis pabrėžė, kad oro erdvės gynyba taikos ir karo metu skiriasi: „Jeigu pasižiūrėsime efektyvumo koeficientą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kare prieš Iraną, tai 98 proc. visų dronų buvo numušta naikintuvais, priešlėktuvinės gynybos sistemomis, automatinėmis patrankomis ir panašiai. Tai yra kinetinė ugnis. Pasižiūrėkime ir į Ukrainą – numušimo lygis – 70–90 procentų.“
Anot jo, praėjusią savaitę įsitikinome, kad naikintuvai yra veiksminga oro erdvės gynybos priemonė, nes droną galima numušti labai greitai.
Žiūrėkite laidos įrašą:
„Jeigu paskaitytume Ukrainos oro pajėgų vado pavaduotojo interviu, tai jis taip pat sako, kad efektyviausia sistema yra raketos. Tačiau mums taikos metu, ko gero, naikintuvai yra turbūt naudingiausia sistema“, – kalbėjo jis.
