Lietuvoje daugėja vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų internete, o kibernetinės patyčios, panaudojant ir dirbtinį intelektą (DI), vis dažniau vyksta uždarose grupėse, nišinėse platformose, kuriose turinys nėra viešas ir jį sunku pasiekti. Ką daryti, kad vaikų apsauga internete būtų efektyvesnė?
Vaikų apsauga internete šiandien reiškia ne tik neteisėto turinio šalinimą. Tai ir platesnių rizikų valdymas: priklausomybę skatinantis platformų dizainas, algoritminis žalingo turinio platinimas, sukčiavimai, manipuliacijos, dezinformacija ir DI kuriamas turinys.
Ateityje daugės DI generuojamo, personalizuoto ir vaikams pritaikomo žalingo turinio, todėl vien draudimų nepakaks. Reikia stiprinti visą apsaugos sistemą – nuo vaikų atsparumo iki platformų atsakomybės.
Vaikų apsauga internete negali apsiriboti vien nacionaliniais draudimais – platformos veikia tarpvalstybiniu mastu, todėl veiksmingi sprendimai turi būti suderinti su ES reguliavimu.
Efektyvesnei apsaugai reikia patikimos amžiaus patikros – privatumą saugančių, technologiškai įgyvendinamų ir ES mastu suderintų sprendimų, susietų su Europos skaitmeninės tapatybės dėkle. Vieno langelio“ principas, geresnis institucijų koordinavimas ir greitesnis reagavimas į incidentus skaitmeninėje erdvėje būtų kur kas aiškesnė pagalbos sistema gyventojams, kaip ir nuoseklus visuomenės skaitmeninio atsparumo ugdymas – vaikų, tėvų ir visuomenės gebėjimas atpažinti manipuliacijas, sukčiavimą, DI generuojamą turinį ir žalingą platformų poveikį.
