Netektys, ligos, trauminės patirtys ar gyvenimo prasmės paieškos – kiekvienam yra tekę ką nors patirti, bet ne visada lengva atsiverti. Vaiva Sikorskienė ir Paula Čepinskaitė savo gyvenimo istorijas sudėjo į knygas, kurios dažnu atveju suteikia paguodą skaitytojams. Žurnalistė Ana Treščina leidybos namų „Balto“ atsiųstoje publikacijoje jų paklausė, kaip toks atsivėrimas veikia pačius tų knygų autorius?
Vaiva Sikorskienė: „Sutvarkiau tai, ką privalėjau“
– „Papasakok apie gražų mūsų gyvenimą“ – šviesi ir tyra istorija apie vaikų globą, kurioje skaudžia gija įsipina autorės vyro mirtis. Vaiva, ką atradote savyje rašydama knygą?
– Supratau, kad jei rašau apie skaudžias globojamų vaikų patirtis, būtų sąžininga parašyti ir apie savąsias. Taip netikėtai susidėliojo knygos siužetas ir struktūra. Knygos rašymas man buvo būdas sutvarkyti tai, ką privalu susitvarkyti. Noriu nepalikti savo vaikams minčių chaoso, vertybinių šiukšlių, neiškalbėtų ar neišjaustų emocijų. Ne visada net per ilgą gyvenimą pavyksta pasakyti tam tikrus dalykus, kartais lengviau juos parašyti. Man norėjosi vaikams sukurti tartum mūsų šeimos, kartos supratimo įrankį, pateikti istorijas taip, kaip aš norėčiau, kad jie žinotų. Viliuosi, kad mano patirtys įdomios ir skaitytojams.
