Tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“ nėra tik eilių skaitymai, aplodismentai ir apdovanojimai. Tai ir ilgos kelionės sugedusiais autobusais, veidrodžiu plaukiantys debesys, improvizacijos ant obelų šakų, pažintys, saulėti vyšnių sodai, dingę kaklaraiščiai ir ypatingi pokalbiai, kurie išlieka atmintyje ilgiau nei pats renginys. Todėl ilgamečių festivalio dalyvių paprašėme prisiminti ryškiausias, keisčiausias arba brangiausias festivalio akimirkas, rašoma festivalio „Poezijos pavasaris“ pranešime žiniasklaidai.
„Vienas įsimintinesnių PoPa – kai susipažinom su Giedre Kazlauskaite! Buvo 2014-ieji ir dar tebegyvavo filologyno skaitymai „Ant laktos“. Tuo metu jau buvau perskaičiusi Giedrės „Heterų dainas“ – bet tik todėl, kad tuometinė mano bičiulė labai domėjosi Giedre, jos kūryba ir buvo man išūžusi ausis, kokia Giedrė Kazlauskaitė ypatinga.
Pamenu, važiavau traukiniu į sodybą ir skaičiau „Heteras“ – man jos padarė įspūdį, nors, prisipažinsiu, ties kažkelintu eilėraščiu pagalvojau – cha, gal ir aš taip galėčiau! Poezijos iki tol niekada nerašiau, bet vėliau, jei ir mėginau, norėjosi pamėgdžioti Giedrę. Aišku, išėjo šnipštas, bet kai atėjom su minėta bičiule į skaitymus filologyno kiemely ir skaityti išėjo Giedrė, supratau, kad matau ypatingą žmogų.
