Visatoje galaktikos nėra išsibarsčiusios atsitiktinai – jos sudaro milžinišką tinklą iš sankaupų, kurias jungia siūlai ir plokštumos. Šis vadinamasis kosminis voratinklis yra tarsi Visatos struktūros skeletas, jungiantis galaktikas ir spiečius į vieną sistemą. Kuo detaliau išmatuojame voratinklio savybes, tuo geriau suprantame Visatos struktūrų formavimosi istoriją ir kokie procesai jai turėjo didžiausią įtaką.
Iki šiol tą detaliai padaryti buvo įmanoma tik aplinkinėje Visatoje, o labai tolimiems laikotarpiams trūko jautrumo ir gebėjimo tiksliai matuoti atstumus. Dabar astronomai, naudodami didžiausią iki šiol atliktą Jameso Webbo teleskopo apžvalgą COSMOS-Web, sukūrė detaliausią kosminio tinklo erdvėlapį, siekiantį laikus, kai Visatai buvo vos apie milijardą metų.
Apžvalga apima maždaug trijų pilnačių dydžio dangaus plotą; jame identifikuota 164 000 galaktikų su pakankamai patikimais atstumo vertinimais. Remdamiesi šiais duomenimis, tyrėjai apskaičiavo aplinkos tankio struktūrą per visą Visatos istoriją nuo pirmojo milijardo metų iki šių dienų.
Palyginimas su ankstesniais Hubble'io teleskopo erdvėlapiais tame pačiame dangaus plote rodo reikšmingą pažangą: dariniai, kurie anksčiau atrodė kaip viena struktūra, dabar išsiskiria į daugelį ir atskleidžia daugybę smulkių detalių.
